Kiek kainuoja tavo diena: kodėl įkainis turi būti gerokai didesnis nei buvęs atlyginimas

Dažniausia naujo laisvai samdomo specialisto klaida — įkainį skaičiuoti iš buvusio atlyginimo: „gaudavau 2 500 € į rankas, tai per mėnesį apytiksliai 21 darbo diena — vadinasi, mano diena verta ~120 €“. Po metų paaiškėja, kad pinigų kažkodėl neužtenka, nors dirbta daug. Priežastis paprasta: samdomo darbuotojo atlyginimas jau būdavo išvalytas nuo mokesčių ir įmonės kaštų, o savininkas juos visus mato pats.

Štai tas pats 2 500 € „į rankas“ per MB (mažąją bendriją) 2026 m., einant grandine iki galo:

Trumpas atsakymas: kad išsaugotum buvusį 2 500 € grynąjį, dienos įkainis turi būti apie 325 € plius PVM — beveik trigubai daugiau nei intuityvūs 120 €. Ne todėl, kad staiga tapai brangesnis, o todėl, kad dabar pats dengi tris sluoksnius, kuriuos anksčiau dengė darbdavys. Skaičiai galioja 2026 mokestiniams metams; toliau — kiekvienas sluoksnis atskirai ir skaičiuoklė savo skaičiams.

Prielaidos, kad grandinė būtų sąžininga: vienas savininkas per MB, PVM mokėtojas, pinigus išsiima kaip su darbo santykiais susijusias pajamas (02 kodas) — tą kelią renkamės sąmoningai, nes jis vienintelis suteikia visą socialinį draudimą, kaip ir buvusi alga. Verslas be reikšmingų prekių savikainos (paslaugos: programuotojas, konsultantas, dizaineris).

1 sluoksnis. Mokestinis pleištas: 2 500 € į rankas ≠ 2 500 € pelno

Pirmas sluoksnis yra tas, kurį samdomas darbuotojas mato mažiausiai. Kad narys gautų 30 000 € grynųjų per metus per 02 kodą, MB pelnas prieš išmokas turi būti ~45 000 €. Skirtumas — 14 983 € (33,3 %) — iškeliauja mokesčiams ir „Sodrai“.

Tris eurus iš dešimties pasiima:

• GPM (gyventojų pajamų mokestis) — 20 % nuo išsiimtos sumos, pritaikius metinį NPD (neapmokestinamąjį pajamų dydį), kuris prie tokių pajamų jau lygus nuliui;
• VSD (valstybinio socialinio draudimo įmokos) 13,83 % ir PSD (privalomojo sveikatos draudimo įmokos) 6,98 % nuo 90 % išsiimtos sumos — jas MB sumoka „Sodrai“ papildomai, ne išskaito iš tavęs;
• pelno mokestis 7 % (smulkiai MB, kai pajamos iki 300 000 €) nuo to, kas lieka.

Kodėl pleištas didesnis nei dirbant pagal darbo sutartį? Iš esmės jis toks pat — tik dabar matomas visas. Samdomam darbuotojui darbdavys „Sodrą“ ir dalį mokesčių jau būdavo įskaičiavęs į kaštus, o tu matydavai tik švarų likutį. Tapęs savininku, matai ir sumoki visą sumą pats.

Jei dirbi ne per MB, o pagal individualią veiklą

Individualios veiklos (IV) mokestinis pleištas lengvesnis: prie 30 000 € pelno IV savininkas pasilieka 25 125 € (našta 16,3 %), ne ~33 %. Skirtumą daro pajamų mokesčio kreditas (efektyvus GPM prasideda nuo ~5 %) ir mažesnis VSD tarifas (12,52 % vietoj 13,83 %) — mainais IV neturi nedarbo draudimo. Vadinasi, tą patį grynąjį tikslą IV pasieki su mažesniu pelnu, tad ir reikalaujama apyvarta bei dienos įkainis mažesni. Bet 2 ir 3 sluoksniai (sąnaudos ir apmokamos dienos) lieka tokie patys — juos tiesiog užklok ant lengvesnio pirmojo. Pilną IV, MB ir UAB palyginimą skaičiais rasi atskirame straipsnyje.

2 sluoksnis. Sąnaudos, kurių alga nerodė

45 000 € — tai pelnas, ne apyvarta. Kad tiek liktų, pirma reikia padengti verslo sąnaudas, kurių samdomam darbuotojui nesimatydavo, nes jas mokėdavo darbdavys: kompiuterį, programas, biurą, buhalteriją.

Konkretaus paslaugų verslo pavyzdinės metinės sąnaudos (savo skaičius įsirašyk pats — jie labai priklauso nuo veiklos):

Su šiuo pavyzdžiu reikalinga apyvarta tampa 45 000 + 6 000 = ~51 000 € per metus. Technikos eilutė turi niuansą: brangesnis kompiuteris apskaitoje gali būti ne vienų metų sąnauda, o ilgalaikis turtas, dėvimas per kelerius metus — kada visą kainą gali nurašyti iš karto, paaiškinta straipsnyje apie kompiuterį kaip sąnaudą ar ilgalaikį turtą.

Svarbu, ko šioje eilutėje nėra: čia neįskaičiuotas tavo paties atlygis (jis yra 1 sluoksnyje) ir neįskaičiuotas PVM (jis apskritai ne tavo — žr. 4 sluoksnį). Verslo sąnaudos — tik tai, ką realiai išleidi, kad galėtum dirbti.

3 sluoksnis. Ne kiekviena diena yra apmokama diena

51 000 € reikia uždirbti ne per 365 ir net ne per 251 dieną. 2026 m. Lietuvoje yra 251 darbo diena, bet apmokamų — gerokai mažiau. Samdomas darbuotojas už atostogas ir dalį ligų gaudavo algą; savininkas tas dienas finansuoja pats, iš savo įkainio.

Skaičiuojam apmokamas dienas (skaičius keisk pagal save):

• 251 darbo diena 2026 m.;
• − 20 atostogų dienų. Tiek kasmetinių atostogų darbuotojui garantuoja Darbo kodeksas (126 str.) — savininkui jų niekas neapmoka, bet pailsėti reikia lygiai taip pat;
• − 5 ligos dienos. „Sodra“ savarankiškai dirbančiam ligos išmoką moka tik nuo 3-ios dienos ir tik ~62 % nuo deklaruotų pajamų, o pirmų dviejų dienų nedengia niekas; dividendais išsiimantis narys ligos draudimo iš viso neturi — tai reiškia, kad ligos laikas irgi turi būti padengtas per įkainį;
• lieka 226 dienos, bet ne visos jos apmokamos: pardavimai, pasiūlymai, administravimas, mėnesio buhalterinis uždarymas ir mokymasis „suvalgo“ apie 30 %;
• 226 × 70 % ≈ 158 apmokamos dienos per metus.

158 iš 251 — tai apie 63 %. Toks „utilizacijos“ lygis realistiškas vienam dirbančiam žmogui; kuo daugiau laiko skiri pardavimams ar poilsiui, tuo jis mažesnis. Svarbu, kad šis skaičius būtų sąmoningas, o ne likutis, kurį pastebi gruodį.

4 sluoksnis. Sudedam formulę

Dabar visa grandinė vienoje vietoje:

reikalinga apyvarta ÷ apmokamos dienos = dienos įkainis 51 000 € ÷ 158 dienos ≈ 323 €, apvalinam iki ~325 € + PVM.

Palygink su intuityviu skaičiumi: 2 500 € per mėnesį ÷ ~21 darbo diena ≈ 120 € už dieną. Sąžiningas įkainis — ~325 €, beveik trigubai daugiau. Tai ir yra atsakymas į straipsnio klausimą: dienos įkainis privalo būti gerokai didesnis nei buvęs atlyginimas, nes turi sutilpti trys sluoksniai, kurių alga niekada neparodydavo. Kas siūlo 120–150 € įkainį, faktiškai dirba už dalį buvusio atlyginimo ir dar dovanoja verslo sąnaudas.

Kodėl agentūros ima 500 € ir daugiau. Ta pati aritmetika, tik daugiau sluoksnių: agentūra ant kiekvieno apmokamo specialisto dienos dar užkrauna neapmokamų darbuotojų (pardavimų, projektų vadovų, administracijos) laiką, biurą, riziką ir pelno maržą savininkams bei augimui. 500 €/dieną nėra godumas — tai tavo pačių 325 € su papildomais sluoksniais viršuje.

PVM įkainio nemažina — jo iš viso nedėk

Kai apyvarta viršija 45 000 € per 12 mėn., privalai registruotis PVM mokėtoju (PVMĮ 71 str.) — o mūsų pavyzdyje 51 000 € tą ribą peržengia. Bet PVM (pridėtinės vertės mokestis; 2026 m. standartinis tarifas — 21 %) nėra tavo pajamos: jį surenki kliento vardu ir atiduodi valstybei. Todėl įkainį skaičiuok be PVM (325 €), o sąskaitoje pridėk PVM viršuje: klientas sumoka 325 × 1,21 = 393 €, iš kurių 68 € iškart priklauso VMI. Jei PVM „paslėpsi“ įkainyje, faktiškai dirbsi pigiau, nei atrodo. Kiek iš kiekvienos sąskaitos apskritai ne tavo — straipsnyje apie mokesčių rezervą.

Pritaikyk sau: penkių eilučių skaičiuoklė

Nesk mano 325 € — pasidaryk savo. Reikia penkių skaičių:

1. Grynasis tikslas per metus = norima suma „į rankas“ per mėnesį × 12.
2. Reikalingas pelnas — pridėk mokestinį pleištą. 02 kodo keliui greita nykščio taisyklė: grynąjį dalyk iš 0,67 (nes našta ~33 %). 30 000 ÷ 0,67 ≈ 45 000. (Tikslesnę skaičiuoklę pagal savo pelno lygį — žr. MB išsimokėjimo gidą.)
3. Reikalinga apyvarta = reikalingas pelnas + tavo metinės verslo sąnaudos.
4. Apmokamos dienos = 251 − atostogos − ligos, tada × (1 − neapmokamo laiko dalis). Konservatyvu pradėti nuo 150–160.
5. Dienos įkainis (be PVM) = reikalinga apyvarta ÷ apmokamos dienos.

Jei rezultatas atrodo „per didelis rinkai“ — tai signalas, kad arba per mažai apmokamų dienų (per daug neapmokamo laiko), arba per didelės sąnaudos, arba rinka tiesiog nemoka tiek, kiek tau reikia pragyventi. Bet skaičius bent jau tikras, o ne iš lubų.

Ko šis straipsnis neapima

Tai įkainio grindų skaičiavimas, ne pardavimų strategija. Sąmoningai neliečiame vertės pagrindu paremtos kainodaros, derybų, pozicionavimo ar to, kaip imti daugiau nei kaštų minimumas — grandinė parodo tik apatinę ribą, žemiau kurios dirbi nuostolingai. Detalaus IV, MB ir UAB pasirinkimo čia nekartojame — jį su skaičiais nagrinėja atskiras straipsnis. Visi konkretūs skaičiai — pavyzdinei personai (programuotojas, palikęs 2 500 € grynųjų darbą) su nurodytomis prielaidomis; tavo sąnaudos, atostogų kiekis ir utilizacija bus kitokie, todėl svarbiausia dalis — ne 325 €, o skaičiuoklė.

Nuobodžiausia šio skaičiavimo pusė — žinoti, koks pelnas realiai kaupiasi ir kiek mokesčių jau „prilipo“, kad 45 000 € tikslas nebūtų spėjimas. Būtent tai Fredis rodo automatiškai: kiekviena sąskaita ir pirkinys iškart atsispindi pelno ir mokesčių prognozėje, tad matai, ar tavo įkainis dengia visus tris sluoksnius, o ne sužinai apie tai kitų metų gegužę.