Pirmieji įmonės metai dažnai baigiasi nuostoliu, ir daugelis savininkų mano, kad tie pinigai tiesiog prarasti. Nėra. Mokestinis nuostolis perkeliamas į kitus metus ir mažina būsimą apmokestinamąjį pelną — tai iš esmės atidėtas mokesčio sumažinimas, laukiantis pelningų metų. Mažajai bendrijai (MB) ar mažai uždarajai akcinei bendrovei (UAB), kuri moka lengvatinį 7 % pelno mokestį, nuostolis gali padengti net iki 100 % vėlesnių metų pelno.
Trumpai, ką reikia žinoti (2026 m.):
- Įprastos veiklos nuostolis keliamas neribotą laiką — kol tęsiate tą veiklą, iš kurios jis susidarė.
- Yra 70 % riba: paprastai perkeltais nuostoliais galima sumažinti ne daugiau kaip 70 % metų pelno. Bet lengvatinį 7 % tarifą taikančioms įmonėms ši riba netaikoma — jos gali padengti visą pelną. Daugumai mūsų skaitytojų aktualus būtent šis atvejis.
- Nutraukus nuostolingą veiklą, perkėlimas sustoja (išskyrus atvejus, kai veikla nutrūksta ne dėl jūsų).
- Deklaruojama metinėje pelno mokesčio deklaracijoje PLN204.
Toliau — kaip tai veikia ir kiek konkrečiai sutaupoma.
Mokestinis nuostolis ir buhalterinis nuostolis — ne tas pats
Metų pabaigoje pelno (nuostolių) ataskaitoje matote buhalterinį rezultatą. Mokesčiams svarbus kitas skaičius — mokestinis rezultatas, kurį gaunate iš pajamų atėmę neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 30 str. 1 d.). Jei jis neigiamas, turite mokestinį nuostolį — būtent jis keliamas į kitus metus.
Šie du skaičiai gali skirtis, nes ne visos buhalterinės sąnaudos mažina apmokestinamąjį pelną: neleidžiami atskaitymai prie rezultato grąžinami, neapmokestinamosios pajamos — atimamos. Todėl įmonė gali turėti buhalterinį pelną, bet mokestinį nuostolį, arba atvirkščiai. Kas laikoma leidžiamais atskaitymais, čia detaliai neplėtojame — svarbu tik tai, kad perkeliamas būtent mokestinis, o ne buhalterinis nuostolis.
Nuostolis keliamas neribotą laiką
Įprastos veiklos mokestinį nuostolį galima perkelti neribotą laikotarpį (PMĮ 30 str. 4 d.). Nėra „penkerių metų“ ar kitokio galiojimo — nuostolis laukia tiek, kiek reikia, kol atsiras pelnas, iš kurio jį atskaityti.
Viena sąlyga: perkėlimas nutrūksta, jeigu nebetęsiate tos veiklos, iš kurios nuostolis susidarė. Išimtis — kai veiklą nutraukiate ne dėl savęs: Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komentaras nurodo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, pavyzdžiui, gaisrą, sunaikinusį gamybą, ar teisės aktų pakeitimą, uždraudusį ankstesnę produkciją. Tokiu atveju nebetęsiamos veiklos nuostolį toliau kelti galima.
Jei perkeliate kelių metų nuostolius, pirmiausia naudojami seniausi — vėlesni metai eina į eilę tik padengus ankstesnius (PMĮ 30 str. 3 d.). Praktiškai tai reiškia, kad seniausias nuostolis niekada „nepasensta“, bet ir nelaukia be reikalo.
Įstatymas perkėlimą sieja būtent su veiklos tęsimu. Įmonių reorganizavimo, susijungimo ar veiklos perleidimo atvejais galioja atskiros taisyklės (apie tai žemiau).
70 % riba — ir kodėl jums ji greičiausiai negalioja
Bendra taisyklė: perkeltais nuostoliais per metus galima sumažinti ne daugiau kaip 70 % to mokestinio laikotarpio pelno (pelno, apskaičiuoto prieš atskaitant ankstesnių metų nuostolius; PMĮ 30 str. 4 d.). Likusius 30 % pelno tais metais vis tiek apmokestinate — nepanaudota nuostolio dalis (jei veikla tęsiama) keliama toliau.
Svarbiausia mažam verslui: ši 70 % riba netaikoma įmonėms, kurių pelnas apmokestinamas lengvatiniu PMĮ 5 str. 2 d. tarifu — 2026 m. tai 7 % tarifas (2025 m. buvo 6 %). Tą patvirtina ir pats įstatymas, ir VMI komentaras, ir PLN204 pildymo taisyklės (VA-2). Tokia įmonė perkeltais nuostoliais gali padengti visą metų pelną, iki nulio.
Tai reiškia, kad tipinei lengvatinį tarifą taikančiai MB ar mažai UAB 70 % riba paprasčiausiai neaktuali. Kada ji taptų aktuali — kai įmonė peraugtų lengvatinio tarifo sąlygas (pajamos virš 300 000 €) ir pelnas būtų apmokestinamas standartiniu 17 % tarifu. Lengvatinio tarifo sąlygas tokiu atveju verta pasitikrinti atskirai.
Pavyzdys: 10 000 € nuostolis ir 15 000 € pelnas
Tarkime, MB pirmais metais patyrė 10 000 € mokestinį nuostolį, o kitais metais uždirbo 15 000 € apmokestinamojo pelno. Įmonė atitinka lengvatinio 7 % tarifo sąlygas (prielaida; naujai įsteigtiems vienetams 2026 m. ir vėliau pirmus dvejus metus gali galioti 0 % tarifas — tada mokesčio tais metais nemokate, o nuostolis tiesiog laukia toliau).
| Be nuostolio perkėlimo | Su nuostolio perkėlimu | |
|---|---|---|
| Apmokestinamasis pelnas | 15 000 € | 15 000 − 10 000 = 5 000 € |
| Pelno mokestis (7 %) | 1 050 € | 350 € |
Perkeltas nuostolis sutaupo 700 € (7 % nuo 10 000 €). Kadangi įmonė taiko lengvatinį tarifą, visas 10 000 € nuostolis panaudojamas iš karto — jokia 70 % riba nestabdo.
Kada riba pasimatytų. Jei tas pats 10 000 € nuostolis tektų prieš mažesnį, 12 000 € pelną, 70 % riba būtų 8 400 € (0,7 × 12 000). Standartinį 17 % tarifą taikanti įmonė tais metais atskaitytų tik 8 400 €, apmokestintų likusius 3 600 €, o nepanaudotus 1 600 € nuostolio keltų į kitus metus (veiklai tęsiantis — neprarastų). Lengvatinį 7 % tarifą taikanti įmonė atskaitytų visus 10 000 € ir apmokestintų tik 2 000 €. Tai ir yra praktinė lengvatos vertė.
Kaip nuostolis atrodo PLN204 deklaracijoje
Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje PLN204 nuostolis nedingsta — jis seka jus metai iš metų:
- Nuostolingais metais buhalterinis rezultatas įrašomas 19 laukelyje (su minuso ženklu), o mokestinis veiklos nuostolis atsispindi 41 laukelyje.
- Pelningais metais ankstesnių metų perkeliami nuostoliai atskaitomi 45–47 laukeliuose. Čia ir suveikia 70 % riba — arba jos nebuvimas lengvatinį tarifą taikančiai įmonei (PLN204 taisyklės, VA-2 35 p.).
Pačiam skaičiuoti eilučių nereikia — svarbu žinoti, kad nuostolis privalo būti deklaruotas tais metais, kai susidarė, kad vėliau jį galėtumėte panaudoti. Fredis sukauptą nuostolį perkelia tarp metų automatiškai ir užpildo atitinkamus PLN204 laukelius, kad nepamirštumėte lengvatos. Metų uždarymo procesą taip pat verta pasitikrinti atskirai.
Atskiri atvejai (trumpai)
- Vertybinių popierių nuostoliai — atskiras „krepšelis“. Nuostoliai iš vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo dengiami tik tos pačios rūšies pajamomis (VP perleidimo pelnu) ir keliami ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius metus (PMĮ 30 str. 2 ir 5 d.). Įprastos veiklos pelno jie nemažina.
- Grupės įmonių nuostoliai. Veiklos nuostolius tam tikromis sąlygomis galima perimti iš tos pačios įmonių grupės vieneto (PMĮ 56-1 str., PLN204G priedas) — mažam savarankiškam verslui tai paprastai neaktualu.
- Reorganizavimas, susijungimas, veiklos perleidimas. Ar nuostolis „persikelia“ su perleidžiama veikla, sprendžiama pagal PMĮ 43 str. — čia nenagrinėjame.
- Individuali veikla. Individualios veiklos nuostoliai apmokestinami pagal gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, ne PMĮ, todėl jų perkėlimo tvarka kitokia — šis straipsnis apie juridinių asmenų (MB, UAB) pelno mokestį.
Ko šis straipsnis neapima
Čia paaiškinta įprastos veiklos mokestinio nuostolio perkėlimo esmė ir kaip ji mažina būsimą pelno mokestį mažai įmonei. Konkretus jūsų nuostolio dydis priklauso nuo to, kurios sąnaudos yra leidžiami atskaitymai — tai atskira tema. Grupės, reorganizavimo ir vertybinių popierių atvejai paminėti tik apžvalgiškai. Dėl ribinių situacijų (veiklos keitimas, dalinis perleidimas) pasitikslinkite su buhalteriu.
Svarbiausia, ką išsinešti: nuostolingi pirmieji metai nėra prarasti pinigai. Tai sukauptas mokestinis turtas, kuris tyliai laukia ir sumažina jūsų pelno mokestį tada, kai įmonė ims uždirbti. Užtikrinkite tik viena — kad nuostolis būtų deklaruotas PLN204 tais metais, kai jis susidarė.
Rašo apie Lietuvos smulkiojo verslo mokesčius, apskaitos procesus ir tai, kaip mažinti rankinį darbą.
